Kino istorija yra pilna filmų, kurie laikui bėgant tapo tikromis ikonomis, tačiau tuo metu, kai jie pasirodė kino ekranuose, susidūrė su griežta kritika. Nors kai kurie šie kūriniai galiausiai laimėjo auditorijos meilę, jų kelionė iki pripažinimo dažnai buvo sunki ir sudėtinga. Kodėl taip nutinka? Kaip gali būti, kad kritikai ir žiūrovai taip skirtingai vertina tą patį filmą? Pažvelkime į keletą geriausiai žinomų pavyzdžių.
1. „Blade Runner“ (1982 m.)
Ridley Scott’o režisuotas mokslinės fantastikos šedevras „Blade Runner“ iš pradžių buvo sutiktas su abejingumu. Kritikai filmui priekaištavo dėl jo lėto tempo ir sudėtingos siužeto linijos. Tačiau laikui bėgant „Blade Runner“ tapo mokslinės fantastikos klasika, kuriai priskiriama daugybė kitų filmų įkvėpimo. Šis filmas taip pat laikomas vienu iš pirmųjų „neo-noir“ žanro pavyzdžių. Įdomu, kad žiūrovai ir šiandien diskutuoja apie jo galutines interpretacijas, o jo vizualinis stilius yra lyginamas su revoliuciniu.
2. „The Shining“ (1980 m.)
Stanley Kubricko „Švytėjimas“ yra dar vienas pavyzdys, kaip kritikai ir žiūrovai gali radikaliai skirtis. Kai šis filmas, adaptuotas pagal Stepheno Kingo romaną, pasirodė kino teatruose, daugelis kritikų jį vertino neigiamai. Jiems nepatiko Kubricko interpretacija, kuri nukrypo nuo knygos, o kai kurie apibūdino jį kaip per lėtą ir per daug eksperimentinį. Vis dėlto šiandien „The Shining“ yra laikomas vienu iš geriausių siaubo filmų istorijoje, o Jacko Nicholsono vaizduojamas personažas tapo popkultūros ikona.
3. „Fight Club“ (1999 m.)
Davido Fincherio „Kovos klubas“ taip pat sulaukė kritikos bangos, kai buvo išleistas. Kritikai teigė, kad filmas yra per žiaurus, nihilistinis ir galimai kenksmingas jaunimo auditorijai. Tačiau su laiku jis tapo kultiniu filmu, o jo gilesnės temos apie kapitalizmą, vartotojiškumą ir savęs tapatybę pradėjo rezonuoti su platesne auditorija. Dabar „Kovos klubas“ yra laikomas vienu iš svarbiausių filmų šiuolaikinėje kinematografijoje, o jo frazės, kaip „Pirmoji Kovos klubo taisyklė“, tapo klasika.
4. „Pulp Fiction“ (1994 m.)
Quentino Tarantino „Pulp Fiction“ yra dar vienas filmas, kurio išleidimo metu reakcijos buvo prieštaringos. Nors kai kurie kritikavo jo stilizuotą smurtą ir neįprastą pasakojimo struktūrą, kiti atpažino filmo naujumą ir drąsą. Laikui bėgant, „Pulp Fiction“ tapo vienu iš ryškiausių 90-ųjų filmų, pelnęs apdovanojimus ir nustatęs naujus standartus ne tik dialogui, bet ir istorijos pasakojimui. Be to, jis padėjo iškelti Tarantino kaip vieną iš svarbiausių režisierių.
5. „Starship Troopers“ (1997 m.)
Paulio Verhoeveno „Starship Troopers“ yra dar vienas pavyzdys, kaip filmas gali būti blogai suprastas per pirmąjį pasirodymą. Kritikai iš pradžių vertino jį kaip kvailą, smurtinį ir beprasmišką mokslinės fantastikos kūrinį. Tačiau vėliau suprasta, kad filmas yra subtili satyra apie militarizmą ir fašizmą. Šiandien „Starship Troopers“ yra laikomas reikšmingu mokslinės fantastikos filmu, kuris pasižymi aštriu politiniu komentaru, kurio dalis kritikų nepastebėjo iš karto.
Kodėl kritikai kartais nesupranta auditorijos?
Vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl kritikai gali nesutarti su auditorija, yra laiko ir konteksto skirtumai. Kritikai dažnai vertina filmus pagal tam tikrus techninius, estetinius ir kultūrinius kriterijus, kurie ne visada sutampa su žiūrovų lūkesčiais. Be to, kai kurie filmai yra tiesiog per daug inovatyvūs savo laikui. Žiūrovai gali vertinti filmą emociniu lygmeniu, o kritikai siekia analizuoti giliau, kartais pamiršdami, kad auditorija nori paprasčiausiai mėgautis pramoga.
Kada filmas tampa kultiniu?
Kultinio filmo statusą dažnai lemia tai, kaip jis atsispindi popkultūroje ir kaip ilgai jis išlaiko aktualumą. Dauguma šių filmų pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios iš pradžių buvo vertinamos neigiamai, bet vėliau tapo jų stiprybėmis. Pavyzdžiui, „The Big Lebowski“ iš pradžių buvo nesėkmė, tačiau per kelis dešimtmečius jis tapo kultiniu dėl savo neįprastų personažų ir dialogo. Tokie filmai taip pat dažnai pritraukia tam tikras auditorijas, kurios mato juose tai, ko kritikai galbūt nepastebėjo.
Kritikai ir laikui nepavaldūs filmai
Svarbu suprasti, kad kritikai ne visada yra „neteisūs“ ar „klysta“, kai neigiamai vertina filmą, kuris vėliau tampa populiariu. Dažnai būna taip, kad kai kurie filmai paprasčiausiai nesutampa su tuo metu vyraujančiomis estetinėmis ir kultūrinėmis normomis. Tai nėra klaida, bet greičiau nesugebėjimas numatyti ilgalaikio filmo poveikio. Filmai, kurie iš pradžių pasirodė nepavykę ar netinkami, gali tapti tikrais perlais, kai jie yra vertinami kitame kultūriniame ir socialiniame kontekste.
„Troll 2“ – blogiausias geriausias filmas?
Nors dauguma šiame sąraše minėtų filmų vėliau tapo pripažintais kūriniais, kai kurie filmai tapo kultiniais būtent dėl to, kad jie yra „blogi“. „Troll 2“ (1990 m.) yra vienas iš geriausių pavyzdžių. Šis siaubo filmas buvo tokia nesėkmė, kad dabar jis laikomas „tokiu blogu, kad jis geras“. Žiūrovai vertina filmo absurdiškumą ir jį žiūri su tam tikru humoru. Tai pavyzdys, kaip net filmas, kuris visiškai nepavyko pagal pradinį sumanymą, gali rasti savo vietą kino istorijoje.
Apibendrinimas
Ikoniški filmai, kurių nekenčia kritikai, dažnai yra puikus pavyzdys, kaip skirtingai galima vertinti meną. Kritikai gali būti griežti, vertindami filmus pagal tam tikras normas, tačiau publika dažnai turi savo kriterijus, remiantis emocijomis ir asmeniniais išgyvenimais. Filmas, kuris iš pradžių buvo atmestas, gali vėliau tapti kultūriniu reiškiniu ir įkvėpti naujas kartas. Ši dinamika rodo, kad kartais menas turi laiko, kad būtų pilnai suprastas ir įvertintas.
